CPO LT įvykdė tiekėjų, dalyvaujančių pirkimuose, vertinamuose ekonominio naudingumo kriterijumi, apklausą

Įgyvendinant Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą bei praktiką, Centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT elektroninėje centralizuotų pirkimų sistemoje perkančiosios organizacijos gali įsigyti prekes, paslaugas ir darbus, taikydamos ne tik mažiausios kainos, bet ir ekonominio naudingumo kriterijų.
CPO LT kataloge jau yra 4 moduliai – kilimėlių nuomos ir keitimo, mobiliųjų telefonų, apsaugos paslaugų, skalbimo paslaugų, kuriuose pirkimai vyksta vertinant tiekėjų pasiūlymus ekonominio naudingumo kriterijumi.

„Reikia pabrėžti, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nebūtinai yra mažiausios kainos. Tiekėjai, siūlydami savo prekes ar paslaugas, privalo užtikrinti, kad jas įsigyjančios perkančiosios organizacijos pajustų realią ekonominę naudą. Net ir sumokėję kiek brangiau, pirkėjai dažnai sutaupo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ilgesnio garantinio laiko, greitesnio pristatymo, geresnių techninių parametrų ir panašiai.“- aiškina CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas.
CPO LT apklausė tiekėjus, dalyvaujančius centralizuotuose pirkimuose pagal ekonominio naudingumo kriterijų ( 1pav.).
Vykdant CPO LT elektroninio įrankio plėtrą, CPO LT ypatingai aktualu išgirsti jųvertinimus, kritines pastabas bei pageidavimus, kaip tobulinti šiuos centralizuotus pirkimus, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus verslo lūkesčius.

1 pav.

Pirkimai, vertinami ekonominio naudingumo kriterijumi, tiekėjams yra sudėtingesni.
Kaip pažymi CPO LT vadovas, Lietuvoje centralizuoti viešieji pirkimai daugiausiai vykdomi mažiausios kainos kriterijumi ir nėra didelės praktinės patirties šioje srityje, o ir Viešųjų pirkimų tarnybą kol kas negali pasiūlyti rekomendacijų visoms pirkimų grupėms.
CPO LT darbuotojai, kurdami naujus paslaugų ir darbų modulius, kuriuose tiekėjai varžosi dėl užsakymų, vertinamų ekonominio naudingumo kriterijumi, visų pirma, atlieka didžiulį paruošiamąjį darbą, išgrynindami ekonominio naudingumo kriterijus kiekvienai prekių ar paslaugų grupei. Tai padaryti pačioms perkančiosioms organizacijoms dažnai yra sunku. Tą nurodo anketoje ir tiekėjai, teigdami, kad „neaišku, kaip pasverti naudingumą“, todėl pakankamai mažai pirkimų vyksta pagal ekonominio naudingumo kriterijų“.
Be abejo, tiekėjai, besivaržantys dėl užsakymų viešojo sektoriaus subjektams pagal ekonominio naudingumo kriterijų, turi papildomų sąnaudų. Todėl CPO LT klausė, ar jiems tai yra sudėtingesnis procesas, lyginant su pasiūlymų teikimų pirkimams pagal mažiausios kainos kriterijų (2 pav.).

2 pav.

Net 78 proc. apklausoje dalyvaujančių tiekėjų tvirtino, kad jiems yra sudėtingiau dalyvauti tokiuose pirkimuose (3 pav.). Respondentai nurodė, kad jiems „ne visada aiškūs vertinimo kriterijai, specifikacijų formuluotės ir balų sudėtinės dalys, netgi, kaip perkančiosios organizacijos formuoja užsakymus“.

3 pav.
Anot R. Černiausko, prieš dvejus metus panaši situacija buvo su perkančiosiomis organizacijomis, kai joms buvo sunku pildyti užsakymų paraiškas, susigaudyti sutarčių sąlygose, teisingai priimti įsigytas prekes bei tikrinti jų kokybę ir pan. Nuo 2014 metų pabaigos, CPO LT pradėjus organizuoti praktinius seminarus perkančiosioms organizacijoms miestų ir rajonų savivaldybėse, padėtis ėmė keistis.
„Matome, kad panašių seminarų, kuriuose tiekėjai galėtų praktiškai susipažinti su centralizuotais viešaisiais pirkimais CPO LT informacinėje sistemoje, labai reikia. Mes pasirengę juos organizuoti ir vesti, jei tik turėsime tam skirtų resursų“- teigia CPO LT direktorius.

Perkančiosios organizacijos perka pigiau, nei tiekėjai pasiūlė preliminariose sutartyse

4pav.

Nežiūrint į tai, kad verslo įmonėms reikia daugiau žmogiškųjų resursų ir laiko sąnaudų teikiant pasiūlymus pirkimams, vertinamiems ekonominio naudingumo kriterijumi, jos pakankamai aktyviai dalyvauja šiuose pirkimuose, nes yra suinteresuotos galimybe siūlyti savo prekes ir paslaugas Lietuvos viešajam sektoriui. Konkurencija atnaujinto varžymosi metu tarp tiekėjų yra gana didelė ir tai atsispindi jų siūlomose kainose (4 pav.).
Iš apklausoje dalyvavusių respondentų net 78 proc. pažymėjo, kad jie laimėjo skelbtus pirkimus su iki 10 proc. mažesnėmis kainomis, lyginant su nurodytomis preliminariose sutartyse. Tai dar kartą patvirtina, kad centralizuoti viešieji pirkimai, vykdomi elektroninėje erdvėje, yra efektyvūs ir padeda realiai taupyti valstybės finansus, skirtus viešajam sektoriui.
Tiekėjai patenkinti CPO LT darbuotojų teikiama pagalba ir konsultacijomis, vykdant pagrindinę sutartį
CPO LT vykdomų apklausų vienas svarbiausių klausimų yra respondentų vertinimas, kaip darbuotojai geba komunikuoti su jais, ar gaunami atsakymai į paklausimus tenkina tiekėjus.

Respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jie kreipėsi pagalbos į CPO LT, pagrindinės sutarties vykdymo laikotarpiu (5 pav.). Atsakymai leidžia daryti prielaidą, kad pagrindinės sutarties sąlygos yra pakankamai aiškios ir suprantamos tiekėjams, kad jas vykdant jiems neiškyla didesnių problemų.

5 pav.
Daugiau nei pusė respondentų – 56 proc. nurodė, kad tokio būtinybės nebuvo.
Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad joje dalyvavę tiekėjai yra patenkinti CPO LT darbuotojais, jų teikiamomis konsultacijomis. Niekas nenurodė, kad gauta pagalba bei konsultacijos jų netenkina (6 pav.). Tačiau 33 proc. respondentų įvertinimas, kad atsakymai juos tenkina „iš dalies“, rodo, kad CPO LT reikia skirti didesnį dėmesį tiekėjų konsultavimui, padėti jiems geriau įsisavinti centrinės perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų elektroninę sistemą.
Kaip sako CPO LT direktorius, elektroninės pirkimų sistemos vartotojų- tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų- apklausos įstaigai padeda identifikuoti jiems jautriausias bei aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria vykdydami pirkimus per CPO LT.

Ir šioje apklausoje respondentai pageidavo, kad „būtų kuo paprasčiau apibrėžta ir išaiškinta apie pirkimus pagal ekonominio naudingumo kriterijų tiek pirkėjams, tiek tiekėjams.